stebejimas

ATMINTINĖ DARBDAVIUI: DARBUOTOJŲ STEBĖJIMAS, ASMENS PRIVATUMAS IŠ TEISINĖS PUSĖS

Posted on

Europos žmogaus teisių teismas byloje Halford v. United Kingdom, Nr. 20605/92,1997:  privataus gyvenimo sąvoka neapsiriboja privačia aplinka, ji gali apimti ir profesinį gyvenimą tuo atveju, kai darbuotojas nėra informuotas apie naudojimosi darbo priemonėmis apribojimus.

Remdamiesi 2014 vasario 20d. Vilniuje rengtos konferencijos „DUOMENŲ SAUGA: IŠŠŪKIAI IR NAUDA PRIVAČIAM IR VIEŠAJAM SEKTORIUI“ pranešimų medžiaga norime atkreipti Jūsų dėmesį į pagrindinius aspektus, liečiančius darbuotojų asmens privatumą stebint darbo vietą ir darbo priemones.  Norime pažymėti, jog svarbu atskirti sąvokas „duomenų rinkimas“ ir „duomenų peržiūra ir stebėjimas“.

KADA DUOMENŲ RINKIMAS TEISĖTAS ?

Darbuotojas turi būti informuotas raštu apie tai, jog darbo vieta ar darbo priemonės yra stebimos. Tai turi būti išdėstyta įmonės vidaus politiką aprašančiuose dokumentuose, tokiuose kaip: privatumo politika ar darbo tvarkos taisyklės. Ši informacija negali būti įtraukta į darbo sutartį. Punktuose apie duomenų rinkimą privaloma nurodyti kokiu laiku, kokiomis priemonėmis ir kokie duomenys yra renkami. Pavyzdžiui: el. pašto susirašinėjimas, interneto svetainių naršymo istorija, bendravimas socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo ir garso/vaizdo programų istorija ir įrašai, vietos  nustatymo paslaugos (GPS) istorija, darbo laiko su konkrečiomis programomis skaičiavimas, darbo vietos vaizdo stebėjimo įrašai, telefono skambučių išklotinės. Darbuotojas privalo susipažinti ir pasirašyti šiuos dokumentus. Taip pat būtinas punktas, leidžiantis atšaukti sutikimą rinkti tam tikro pobūdžio informaciją . Be to, nesutikimas su informacijos rinkimu negali būti pagrindas darbuotojo atleidimui.

KADA DUOMENŲ PERŽIŪRA AR STEBĖJIMAS YRA TEISĖTAS ?

Surinktą medžiagą, galima peržiūrėti tik turint rimtą pagrindą: komercinės informacijos nutekinimo prevencija, įtarimas dėl nusikalstamos veikos, darbo efektyvumo, kokybės, klientų aptarnavimo kontrolės patikra, tačiau elektroninio stebėjimo rezultatas negali būti vienintelis darbuotojo ar jo veikų vertinimo faktorius. Būtini kiti argumentai ir įrodymai. Darbuotojas privalo būti informuotas iš anksto apie tai, jog surinkta informacija bus peržiūrima. Privaloma nurodyti kokia informacija yra peržiūrima. Jei tai elektroninio pašto ar susirašinėjimo medžiagos peržiūra, privaloma paruošti iš anksto nustatytą raktažodžių sąrašą.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis: darbuotojas visais atvejais, net ir turint pagrįstą įtarimą, kad atliekami neteisėti ir neleistini veiksmai, turi būti iš anksto informuojamas apie jo naudojamų prietaisų ir programų išklotinių patikrinimą. Darbdavys, nenustatęs darbo priemonių naudojimosi tvarkos apribojimų (lokalinių teisės aktų), tame tarpe ir dėl draudimo „Skype“ programa naudotis asmeniniais tikslais, neįspėjęs dėl to, kad susirašinėjimas ar lankymasis internetiniuose tinklapiuose bus tikrinami, slapta nurašęs kompiuterio atmintyje esančius programos „Skype“ ir lankytų internetinių svetainių adresų duomenis, pažeidė ieškovo privatumą.

PREVENCIJA AR SEKIMAS ?

Remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijomis, pirmenybę reikia teikti prevencijai. Tai įmonės vidaus politikoje aprašytos taisyklės, kuriuose tūrėtų būti nurodyta kokiu tikslu galima ir draudžiama naudoti darbo priemones, ką galima ir ko negalima daryti darbo vietoje. Blokuoti prieigą prie resursų, nebūtinų darbuotojo tiesioginėms pareigoms atlikti. Tai gali būti interneto svetainių, programų ir kitų resursų blokavimas, jei tai netrukdo atlikti pavestoms užduotims. Apie šių resursų blokavimą rekomenduojama pranešti iššokančiais langais ar kitomis priemonėmis.

STEBĖJIMAS VAIZDO KAMEROMIS

Vaizdo stebėjimo kameromis galima stebėti tik bendrąsias patalpas ar gamybai skirtas darbo vietas, kur yra grėsmė darbuotojų sveikatai. Darbo vietose, kuriuose nėra gamybinių procesų ir nėra grėsmės darbuotojų sveikatai, leidžiama tik kaupti informaciją, prieš tai informavus darbuotoją ir jam sutikus. Surinktą informaciją peržiūrėti galima tik turint rimtą pagrindą ir prieš tai informavus darbuotoją. Taip pat tokiuose darbo vietose, darbuotojas turi turėti teisę pareikalauti, jog ši priemonė būtų netaikoma. Pavyzdžiui kamerą galimą būtų išjungti darbuotojui pareikalavus. Taip pat draudžiamas vaizdo medžiagos rinkimas ir stebėjimas pilkosiose zonose, tokiose kaip persirengimo kabinos, tualetai, prausyklos ir pan.

INFORMACIJOS APIE DARBO LAIKĄ, PRALEISTĄ DIRBANT SU NUSTATYTOMIS PROGRAMOMIS, PANAUDOJIMAS

Vertinti darbuotojo darbo efektyvumą ir remiantis surinktais duomenimis apie darbo laiką dirbant su nustatytomis programomis leidžiama tik tada, kai apie tai darbuotojas buvo informuotas iš anksto ir tam yra kitų svarių argumentų. Tarkime, darbuotojas laiku neatlieka jam pavestų užduočių. Taip pat tai negali būti vienintelis vertinimo kriterijus.

DUOMENŲ PERDAVIMAS TRETIESIEMS ASMENIMS

Perduodant surinktus duomenis tretiesiems asmenims būtina sutartis su duomenų gavėju, kurioje nurodyta kokie duomenis perduodami ir kokiu tikslu jie bus naudojami. Taip pat apie tai būtina pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

BAIGIAMOSIOS REKOMENDACIJOS

Siekiant apsaugoti įmonės interesus informaciją rinkti galima, tačiau tam būtina pasiruošti ir apie tai informuoti darbuotojus. Surinktais duomenimis reikia disponuoti atsargiai ir atsakingai bei esant būtinybei šią informaciją panaudoti konsultuokitės su teisininkais ar Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija.

 

Informacija parengta remiantis 2014 vasario 20d. konferencijos „DUOMENŲ SAUGA: IŠŠŪKIAI IR NAUDA PRIVAČIAM IR VIEŠAJAM SEKTORIUI“, Valstybinės duomenu apsaugos inspekcijos direktoriaus Dr. Algirdo Kunčino ir Raidla Lejins & Norcous advokatės Ritos Kamblevičienės, pranešimais ir komentarais.